Jinai be kaukės ar su kauke,
Su aukso spinduliu plaukuos
Tavęs kiekvieną dieną laukia
Ir kantriai seka iš paskos.
Tu nematai jos rūbų grožio,
Tu nežinai jos išminties.
Jos rankoje pintinė rožių
Ir plieno dalgis ant peties.
Jinai ne tai, ką tu galvoji,
Jinai ne tai, ko tu bijai.
Planetos krinta prie jos kojų,
Ir aukštos erdvės lenkias jai.
Be jokio kelio ir be tako,
Anei tamsi, anei šviesi,
Jinai ateina ir pasako,
Kad tu toks pat, kaip ir visi.
