Kiek to sielvarto kiek neišlieto
apkabinki mane ir raudoki
plaukia debesys plaukia iš lėto
ir pilki ir kažkokie graudoki
gal kas nors pasikeis dar o gal gi
po lietaus ilgesingo kritimo
paraudoki įkniaubusi galvą
į pavargusią mano krūtinę
gal pakilsi pažvelgsi nustebusi
prisiminus tik mūsų metus
ak kaip plaukia kaip plaukia tie debesys
ak koks ilgas ir lėtas lietus
