Miega mokykloj varpeliai,
Sūnūs paskendusio Varpo.
Skamba padangėj paukšteliai, –
Mėlyną audeklą karpo.
Stoviu nuo vasaros žalias
Aš ant aukščiausios kalvos –
Visą, o visą birželį
Mokysiuos paukščių kalbos.
O vidur liepos dienų
Aš atsisėsiu prie Nemuno, –
Mokysiuos iš vandenų
Didelio, ilgo gyvenimo.
Ir vakarais pievoj šoksiu
Nieką kartu su drugiais…
Na, o rugpjūty išmoksiu
Mirti, kaip miršta rugiai…
