Buvo gražiai nupaišytos langinės
ir išrašyti žirgai.
Tekėjo mergaitė – kaip rytą
pateka saulė.
Gražiai mylimoji dainavo,
jos žodžiuose augo bijūnai,
karvutė žiūrėjo į langus,
veršelį laižė.
Vartuos pražydo mėnulis,
stiklu nuriedėjo žvaigždė...
Išėjo mergaitė už mylimo –
ir liko viena.
