Praskleidžiau. alyvų krūmą – lyg iš kapo
parkas padvelkė tamsa, paparčiais, puvenom...
Kur orkestras? Kur saulėlydis? Nė kvapo...
Ar įsiminė bent muzika, kad šičia buvome?
Koks nykimas! Svetimi pabirę astrai
primena man liūdną liūdną temą...
Veltui veltui klausėmės tada orkestro,
veltui leidos saulė ir iš lėto temo.
