Kasdien mes, regis, susitinkam,
Pajuntame širdies plakimo
Neramius ritmus,
Pažvelgę sielon, pasitinkam
Neišsakytą posmą,
O gal dainos žodžius.
Tuomet…
Išleidi juos rasoton pievon
Pabraidžiot ašarų takais šaltais
Pasigailėti, kad nesi tu gimęs
Poezijai savai netikusiais laikais.
Kalbėk, širdie, dainuoki savo dainą,
Išlieki liūdesį ir džiaugsmą viltimi.
Tegul išeina tie, kurie tavęs negirdi,
Ateina tie, kuriems tu šiandien gyveni.
