Toks šaltas riogso krosnies molis,
Toks baltas spokso durų raktas.
Ir mano brolis Dimedrolis
Manęs negelbėja šią naktį.
Visi pabėgo troleibusai,
Monetos, moterys, teisybė…
Kaip man užmigti ir nubusti
Pas gero būdo aplinkybes?
Tenai tarytum atvirukas,
Karpytais mėlynais krašteliais,
Buvau kadais… Pakalnėj rūkas…
Ant kalno – boružių rateliai…
Tenai – toli – taljankai raudant
Skaičiau Jeseniną prie vartų.
Buvau tenai – sidabro raidės,
Buvau tenai – auksinis kardas.
Bet muzikantai jau kiti
Praskleidžia šiąnakt rūką tankų…
Man visko gaila praeity -
Ir nėr taljankos…