Vėjas, tartum devyni vilkai,
Prie namų tai staugia, tai vaitoja,
Snaigės leidžiasi – balti pulkai –
Visą mano žemę okupuoja.
Mano upės šiandien – tartum plentai,
Baltos, kaip palatos – mano pievos.
Siautėja baltieji okupantai,
Tyli žaliaakis girių Dievas.
Mėnesienoj – baltos mano rankos,
Mėnesienoj – juodas lango kryžius...
Beldžiasi obels šaka į langą –
Iškeliauju, nežinau, ar grįšiu.
Kietas ledas surakins man kojas,
Užklijuos man lūpas šaltas sniegas...
Nieko negirdžiu ir negalvoju,
Nieko nematau – aš baltas Niekas.
