Sopulio pervertas žemėn kritau -
Dievo aky Lietuvos nebmatau.
Viešpatie! Kruvinos ašaros kris -
Kas ją išsinešė? Ponai! Kuris?
Kur aš stovėjau ant Baltijos kelio -
Usnys keroja, varputys želia…
Kur aš mylėjau – ištryptos rūtos,
Anei Kęstučio, anei Birūtos…
Dulkėsna puolęs šaukiaus Lietuvos -
Aš juk saujelė žemės tavos!..
Sakė man: voki. Nieks nepamokė,
Kaip atsiplėšti? Gabalą kokį?
Išnešta viskas. Kryžiai ir čirvai.
Kruvinos galvos. Kaladės ir kirviai.
Mano Tėvynėj, tėvą primynęs,
Staugia tik vilkas, labai geležinis…
