Ir vėl, upeli, mėgini
Ledinius marškinius nuo kūno
Numest naktužės vidury
O gal ten milžinas koks tūno
Ir bando pats išsivaduot
Iš šalto patalo vasario?

Pykšt - pokšt, pykšt - pokšt,- vėl pyška tvoros
Ko, šarka, ten tupi aukštai,
Gal jau pavasarį matai,
Gal tirpsta sniego pusnys storos
Ir sukasi snieguolių poros
Lyg nuotakos žaliam kieme?

Ko nesugrįžti, Odisėjau?
Lietuviškas balandžio vėjau
Ir man ir žemei ta žiema
Pabodo, kur ta šiluma?
Pietuos kol savo švarką lopei
Kantrybė baigsis Penelopei

…upelis seną ledo švarką
Kas rytą vis prastesnį velkas
Ir čia ir ten baisi skylė!
Matyt, balandžio Odisėjas
Žemaičių žemėn išskubėjo...