Eilėraštis sustingo medžio drožiny.
Aukštadvario aukštas skliaute,
Kai krisim, sparnus suglaudę,
Nekrūptelk.
Kai sergam, kai liūdim - tada nenumirštam,
Nes kraujas gyvenimo godulio tirštas.
Žiūri į pasaulį, pyksti ar juokiesi -
Nesitiki nieko ir visko tikiesi.