Išpūtęs akis taip išūš ausis
Kad pamiršim ko čia atėjom
Bet užtrenkia vėjas pavymui duris
Ir padvelkia trūkumu meilės
Skola už padžiautus metus
Tik pavasaris varvina seilę
Pro užuolaidas stebėdamas mus
Šis pavasaris nesirenka žodžių
Išpūtęs akis taip išūš ausis
Kad pamiršim kaip vakar atrodėm
Tiktai meilės stoka iš paskos atsivilks
O pavasaris užuolaidas plaiksto
Ir saujoje maišo dažus
Gal leiskim jam pabaigt šį paveikslą
O kampe lai įamžina mus
Ir tada didi jėga - - -
jėga pagaus mus už rankos
Ir nusivilios vos ne vos - - -
tuo kuo būsim rytoj
Mes buvom tik kažkur - - -
Mes buvom tik kažkur - - -
kažkur svetur - dabar tik susirandam
Pavasario nakties tyloj ir supratingoj šviesoj
Pavasario nakties tyloj ir supratingoj šviesoj