Elegija

Plokščiakūne mergaite iš kovo,
išgąsdintas paukšti be lizdo,
kas bučiuoja tave prieš miegą?
kas nuramina tave?

Ašara suodino kovo varveklio,
bevarde širdie,
kur tavo paukštiškos akys
laksto stogais ir karnizais?

Play, atminusi dundančią naktį,
Play, išnarinta ranka ligi debesio,
Play, play, mieloji.


Vėl

monotoniškai

mažas krioklys

krusteli akmenį.