kelio dulkės dar švyti blausiai
rimsta medyje vėjo kirčiai
ir nė vieno šauktuko ausiai
ir nė vieno jaustuko širdžiai

eik namo skruzdėlės pėdelėm
ji viena krypties nepamiršo
ir žiūrėk jei žiūrėti galim
kad nekristum žiūrėk į viršų

debesų pakraščiai nuvytę
dangsto riebią mėnulio erkę
vaikas melžia dievo karvytę
gerki