tamsios uogos kerus išsklaidys o naktis
kris su lapais žemyn o sparnai išlenkti
sušvytės tamsoje kurioje aš budžiu
po raudonu šermukšnio medžiu
atsisėsk po raudonu šermukšnio medžiu
susisukęs švilpynę iš lazdyno žievės
ir garsai paslaptingi taip tave sužavės
kaip nemokame mes sužavėti žodžiu
po raudonu šermukšnio medžiu
atsisėsk po raudonu šermukšnio medžiu
ir vanduo tyliai šniokš ir žuvis sumirgės
saulė leisis ir tavo šešėlis ilgės
ir ilgėsies kraštų nematytų svečių
po raudonu šermukšnio medžiu
atsisėsk po raudonu šermukšnio medžiu
tamsios uogos kerus išsklaidys iš tylos
atplasnoję strazdai tau vienam pasiguos
aš jų žmogišką balsą girdžiu
po raudonu šermukšnio medžiu
