Atverk į savo sielą langą,
Pažvelk pro jį – stiklai nenuplauti,
Kiekvienas žvilgsnis lyg į dangų,
Kur debesys balti, balti.
Kur paukštis karpo skaidrų mėlį,
Sidabro pušys rymo pilnaty,
Žvaigždė, kur nukrenta į smėlį,
Jos ieškai ir neatrandi.
Tenai, kur marios rėžia krantą
Ir žemė dūsauja nakčia,
Tenai, kur niekas nesupranta
Kalbos – jei siela negyva.
Atverk į savo sielą langą,
Stiklus nuplauki ežerų vėsa,
Tegul kiekvienas, kurs tave aplanko,
Pro jį pamato, kad ji – gyva.
Atverk į savo sielą langą...
