Padovanok dangau man dar truputį laiko
Kad išlaižytų užsibuvusias žaizdas
Linksmybės iki ryto be proto ir be saiko
Pakolei mes dar girdime vieni kitų dainas
Padovanok dangau man dar truputį šventės
Su sąlyga pasenti ir išeit kartu
Gyvenimas tai taurė, kurią smagu pakelti
Ir ligi pat pirmų gaidžių kentėt nuo pagirių
Bet tai mūsų atrasta privati visata
Pilna juodų skylių ir palydovų
Kas atsakys, kas mus pakvietė čia
Kokia meilės kalba ir aprangos kodas?
Padovanok dangau man dar truputį meilės
Aš užsiimčiau eilę ties jos pradžių pradžia
Ach kur ji prasidėjo, ir kada tai baigės
Ach koks gi skirtumas kai už tvoros pasaulio pabaiga
Padovanok dangau man visko po truputį
Saulės, žemės, oro ir rasotų pievų
Jau vėlu, bet leiskite man dar šiek tiek pabūti
Aš šiandien taip arti tavęs, bet taip toli nuo Dievo
