vėl saulelė išgaišo
vėl miškais atkeliavo ruduo
poetėliai iškvaišę
dar žiūrėjo kaip dega vanduo
ir lietus prasidėjo
ir nugelto berželio plaukai
ir šviesa nuriedėjo
rudeniop iškeliavo laukai
pasinėrė į Letą
o galėjo dar kiek ir pabūt
kaip prieš dešimtį metų
prieš penkiolika metų turbūt
kai ruduo ir vienatvė
rodės niekad oi niekad nevys
o į temstančią gatvę
išsvyruodavo beržas Širvys
