Galima žaisti, kad ji –
jaunesnioji tavo sesutė,
palikta tau prižiūrėt lig ryto.
Taisyklės paprastos – turi
daryti viską, kad tik ji neverktų:
degioti šviesą drugiams
(broliškai džiaugtis, kai ji
krykštauja nuo
naivių apsvilimų, spragsėjimų),
paskui plėšyt knygas,
leisti saldžiai žiūrėti,
kaip po mažėjantį skliautą
žviegdamos blaškos eilutės...
Gyvasties pilna – reikia tik paieškoti:
rodyt pirštu į veidą mėnulio bekraujį,
paklodėse nardyt
po andai išblėsusios meilės
žemėlapį...
Kai ir tai nusibos –
pats turi apsimesti
miegančiu,
klausytis aplink tipenančios
jos žingsnelių,
leisti sroventi prakaitui,
bandyti spėlioti,
bet, ginkdie, nežiūrėt, ką ji
daro –
arba savaime suprasi,
arba prašvis.
