Moi je n'étais rien
Et voilà qu'aujourd'hui Je suis le gardien Du sommeil de ses nuits Je l'aime à mourir Vous pouvez détruire Tout ce qu'il vous plaira Elle n'a qu'à ouvrir L'espace de ses bras Pour tout reconstruire Pour tout reconstruire Je l'aime à mourir Elle a gommé les chiffres Des horloges du quartier Elle a fait de ma vie Des cocottes en papier Des éclats de rire Elle a bâti des ponts Entre nous et le ciel Et nous les traversons À chaque fois qu'elle Ne veut pas dormir Ne veut pas dormir Je l'aime à mourir Elle a dû faire toutes les guerres Pour être si forte aujourd'hui Elle a dû faire toutes les guerres De la vie, et l'amour aussi Elle vit de son mieux Son rêve d'opaline Elle danse au milieu Des forêts qu'elle dessine Je l'aime à mourir Elle porte des rubans Qu'elle laisse s'envoler Elle me chante souvent Que j'ai tort d'essayer De les retenir De les retenir Je l'aime à mourir Pour monter dans sa grotte Cachée sous les toits Je dois clouer des notes À mes sabots de bois Je l'aime à mourir Je dois juste m'asseoir Je ne dois pas parler Je ne dois rien vouloir Je dois juste essayer De lui appartenir De lui appartenir Je l'aime à mourir Elle a dû faire toutes les guerres Pour être si forte aujourd'hui Elle a dû faire toutes les guerres De la vie, et l'amour aussi Moi je n'étais rien Et voilà qu'aujourd'hui Je suis le gardien Du sommeil de ses nuits Je l'aime à mourir |
Aš
buvau niekas
O
štai šiandien
Aš
esu sargas
Jos
naktų miego
Myliu
ją iki mirties
Jūs
galite sunaikinti
Viską
kas jums patinka
Bet
užtenka jai atverti
Savo
glėbį
Kad viską
atstatyti
Kad viską
atstatyti
Myliu
ją iki mirties
Ji
ištrynė skaičius
Iš
visų rajono laikrodžių
Ji
padarė iš mano gyvenimo
Popierines
širdeles
Juoko
priepuolius
Ji
iškovojo visus tiltus
Tarp
mūsų ir dangaus
Ir
mes juos pereinam
Kas
kartą kai ji
Nenori
miegoti
Nenori
miegoti
Myliu
ją iki mirties
Ji
privalėjo laimėti visus karus
Kad būtų
tokia stipri šiandieną
Ji
privalėjo laimėti visus karus
Gyvenimo
ir meilės taip pat
Ji
gyvena jos geriausią
Jos
matinį sapną
Ji
šoka viduryje
Miškų,
kuriuos pati piešia
Myliu
ją iki mirties
Ji
apsitaisiusi kaspinais
Kuriuos
ji paleidžia skristi
Ji man
dažnai dainuoja
Kad
aš klystu bandydamas
Juos
sugauti
Juos
sugauti
Myliu
ją iki mirties
Kad
užlipti į jos bokštą
Paslėptą
po stogais
Aš
turiu iškalti natas
Iš
savo klumpių
Myliu
ją iki mirties
Aš
turiu tiesiog atsisėsti
Turiu
nekalbėti
Turiu
nieko nenorėti
Turiu
tik pabandyti
Jai
priklausyti
Jai
priklausyti
Myliu
ją iki mirties
Ji
turėjo laimėti visus karus
Kad
būtų tokia stipri šiandieną
Ji
privalėjo laimėti visus karus
Gyvenimo
ir meilės taip pat
Aš
buvau niekas
O
štai šiandieną
Aš
esu sargas
Jos
naktų miego
Myliu
ją iki mirties
|