grandinė

Žvelk – vaizduotė nupiešia
Istorijos trūkstamą grandį:
Jeigu šėlstanti jūra yra,
Tai atrasim ir valtį, ir mirtį,
Ir kūną, išplautą į krantą,
Ir drabužio užanty
Išblukusį rankraštį seną.
Ir bangų nulaižytas raides,
Kur belikę eilutės:
„Ilgai ir laimingai gyveno“...
Ir žuvėdras plėšrias,
Didį alkį ir skurdų jų sapną,
Ir jų įstrižo skrydžio, ir žvilgsnio,
Ir jų klyksmo išerzintus akmenis...
O po to– vien tik jūrą ir jūrą,
Kol nuo nykstančio kūno nuslys
Įsiėdus į gulinčio riešą
Sunki trūkstamoji grandis.