Kai širdį mano negandos suspaudžia
kai nemiga vis lanko per naktis
aš pamirštu apie pasaulį
ir pradedu svajoti eilėmis
Tai būna man vienintelė paguoda
ir nebijau kad vėl nauja diena prašvis
aš pamirštu apie pasaulį
kai pradedu galvoti eilėmis
Kai šalta ir tamsu manojoj sieloj
kai Dievas jau nepadeda suvis
aš pamirštu apie pasaulį
ir pradedu kliedėti eilėmis
Ir kai išnyksiu vieną naktį
kai būsiu tarsi praeitis
gailiom raudom tada kalbėsiu
tada kalbėsiu maldomis
Nereikia jūsų man nė vieno
jei norite - užmėtykit akmenimis
neradęs meilės šiam pasauly
ir mirsiu taip - su savo eilėmis…
Bet kol aš dar esu kol dega
manoj krūtinėje širdis
prašau: draugai jūs nesijuokit
kai aš kalbuosi eilėmis
(2001m.)
