Gal šilumos tik tiek ir buvo
Kiek tilpo vasaros delne?
Nieks balto rūbo nepasiuvo,
Nesiūlė nieks prisėst šalia
Buvai tu nekviestas, nelauktas,
O jei nelauktas - nebrangus
Tą supratai ir pasislėpęs
Verkei lyg rudenio lietus
Aplink kvatojo, gėrė vyną
Prie klėties stūgavo šuva
Naktis juoda tamsa svaigino,
Svaigino žodžių šiluma
O šilumos tik tiek ir buvo
Kiek tilpo vasaros nakty.
Lyg dainoje - sudužo taurė
Ir suklijuot nebegali.