Danguj dega žvaigždė Venera.
"Meilė tartum mirtis stipri".
(Saliamonas, Petrarca, Baudelaire'as.)
O man - trisdešimt ketveri.
Koks dangus pavasarį blaivas!
Naktimis - lakštutė solistė.
Su tarnaite eina kareivis
Ir studentas - su gimnaziste.
Parke visos poros apanka,
Vaikšto neregės ir neregiai.
Meilės medų nuo lūpų renka
Mėnesienoje - kaip drugiai.
Aš - viena. O, žvaigždėtos ietys,
Nužudykit ilgesį mano!
Ach, reikėjo man ištekėti
Nors už to nuplikusio senio.
Rankos glamžo suknios dirželį.
Pasikart - labai negražu.
Gal mašininke baigti amželį
Ir su pensija mirt pamažu?
Mylimiems ant dangiško kelio
Vis daugiau naktis saulių prižeria.
Rytoj gausiu ciano kalio,
Reiks nueit pas brolį provizorių.
