Laikrodžiai nukaršta.
Susivalgo šaukštai.
Praeitim kaip karčiais
pirkios pasišiaušia.
Pučiasi muziejai.
Darbo bus pelėms!
Lygumos nusėtos
Žalgirio strėlėm.
Patys mes –
jauni
tų daiktų sūnėnai –
tik pusiau nauji;
o pusiau – seniena.
Bučiavau gal pernai, – viešpatie mano! –
girioj nepereinamoj
šiemet ji gyvena.
Sidabriniai kailiai,
žili plaukai.
Tetule Meile,
kaip besilaikai?
Rodosi, tik vakar...
... Juodvarniai ratu.
Aš ne antikvaras,
bet šį tą renku.
Mano senienos
kartais be sistemos:
keletas lapų „Iliados“,
neaiškaus senumo saga,
Teisybės akiniai,
gilzė
ir kiti daiktai.
Protėvių gyventa gerokai padrikai.
