Ir tik šlakelis kraujo nieko naujo
rytoj bus vėl nuplautas grindinys
mirtis naujų valdų neužkariauja
vienodai tvinkčioja gyvybės pūlinys
vienodai sminga į bejausmę odą
šalti vasario saulės spinduliai
kad abejingai užfiksuotų tarsi foto-
juostelėje kaip miršta gyvuliai
gyvai po prabangia knygyno arka
išnirusia pro apsnigtus medžius
gestikuliuoja Goethe su Petrarca
kai taria savo mirusius žodžius
mirtis naujų valdų neužkariauja
o senose kas kartą viskas nauja
