Šitos bitės, kamanės,
Šita amžių galybė,
Virš apgriuvusių kaimų
Rausva amžinybė.
Atsiverkite, žaros,
Man į amžius senus,–
Iškėtojęs sparnus,
Strazdas Lietuvą aria.
Gėriukėliai po pievas.
Plaukia upės. Kalnai.
Danguje dyvinai
Žydi saulė ir dievas.
Tarp dangaus ir tarp žemės
Žalio paukščio sparnai.
Bliauna jaučiai tenai.
Verkia vaikas. Sutemus
Vyras, paukštis, poetas
Dar ilgai ieško peno –
Viešpatie mano,
Kokios baisios jo pėdos!
O iš rūko lyg sapno
Kyla mano tėvynė –
Senas laikas ir samanos –
Lietuva baudžiavinė.
Kaulakys. Kamarnykas.
Dominykas. Siratos.
Vyžos. Senas giesmynas.
Ir Drazdauskas, ir Strazdas
Žalią sparną ištiesia,
Kad net saulė – žalia,
Jo šešėlis žole –
Šviesios bangos per Lietuvą.
Tiek regėjimuos šėlus –
Mėnuo – miškas – rasa
Lietuva – ji visa –
Dideliam jo šešėly.
Spurda, lekia gyvybė,
Eidama spirale.
Viršum jos – begalybė,
O kentauras – šalia.
