2013 m. balandžio 30 d., antradienis

BIČIULIS ATEINA SUŠILTI

Kartą mano bičiulis užėjo sušilti.
Buvo spalio naktis – negarsi ir drungna.
Jis atsinešė butelį, knygą ir viltį,
Kad nakties dargana – kaip viltis – laikina.

Jis man priminė Fiodorą, Džeimsą ir Francą.
Jis man priminė priedainį karo dainos.
Mes pripylėm taures. Ir nusprendėme – garsiai
Neminėti anos – prarastosios – dienos.

Dar turėjome vieną vienintelę progą
Patikėti senu, nedėkingu mitu,
Kad vien gera išlieka. Išlieka ir bloga,
O žmogaus gomury pasidaro kartu.

Jis nupylė kelis lašelius anai dvasiai.
Juos nupyliau ir aš. Atsiduso kažkas.
Ir nugirdom – taip tyliai per akmenis basas –
Mes išgirdom – praėjo. Praėjo, – bet kas?

Laikas, vėjas, poezija, duona?
Ar įspėta visų atkakli nežinia?
Buvo darganas spalis. Kilo saulės aguona.
Ten praėjo vaiduoklis – žuvus mūsų diena.


2013 m. balandžio 19 d., penktadienis

Maldos mechanika

Suklydai melsdamas - ne taip kreipeis,
Ir tavo maldos skriejo tik ligi septinto aukšto.
Viena eilutė atgailos kraštais aštriais
Netyčia kliudė ir nukirto paukštį.

Bet, regis, išgirsta. Pasnigo. Atlaidai.
Ir iš burnos garu plastėjo siela -
Tu baltu sniegu basas nubridai,
Į dangų spindinčias akis iškėlęs...