luošystės. tylos

įtikėjau
ir visos vienatvės
jau mano.

pritvinko tavo nerašymas
tik trys taškai –
kiekvienam tylėjimui po vieną.
meldies ant suluošinto klaupto
žegnojies
duok viešpatie duonos,
sakai, dar trupinį rašymo
ir moterį leisk – –
bent susapnuoti. nedaug. tik
priglusti prie pėdų

ir visos tylos
jau mano.