I š A į B

Tu manęs nebelauk,
Nors dar lauks traukiniai, pilkos stotys...
Vakare po lietaus
Aš išeisiu. Vienas. Be kelio. Iš proto.

Ar kryptis vakarų?
Nežinau. Galvoje tiek peronų!.. Ir vienas likimas.
Už save aš geriu
Iš avinėlio pėdos... O kiti? Kas kiti man!..

Šviesios galvos kitų,
Surikiuotos ten mintys, keliai ateities.
Aš prospektą kertu
Savanorių. Ir ieškau kraštelio Gerosios vilties...

Akvanautai

Uždaryti mes esam, vaikeli,
Akvariume Dievo visi.
Jis žiūri, kaip dulkes mes keliam
Ir klaidžiojam tam debesy.

Ir kiek beišdulkintum naujo,
Anam nebenauja seniai...
Ir žemė - sena dulkių sauja -
Sukasi atmintinai...